Sėkmės istorija: šiauliečio 600 litų investicija virto milijoniniu verslu

Naujienų srautas

Bužinskas apie spūstis Vilniuje: situaciją geriname sistemiškai

„Žalgiris“ kuriam laikui neteko traumą patyrusio Lee

Teismas prašys ESTT išaiškinimo, ar dyzelinu varoma medkirtė gali pretenduoti į paramą

Olimpinį norą išpildę Reed ir Ambrulevičius: šio sezono „Grand Prix“ turnyre nedalyvausime

Kariuomenė sostinėje paminėjo 512-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines

Svetur studijuojanti režisierė Eglė Švedkauskaitė: nuolat lyginu Lietuvą ir Šveicariją

Gripo vakcinos, skirtos rizikos grupėms, Lietuvą pasieks vėliau nei įprastai

LRT trumpai. Čempionų lygoje – Dambrausko svajonė ir įspūdingos finansinės premijos

Angela Merkel pavadino AfD pergalę šokiruojančia: „Mano, kaip CDU narės, širdis kraujuoja“

Korėjos savaitė Lietuvoje: muzika, kinas ir šiuolaikinė Korėjos kultūra

„Kauno Žalgirio“ sudėtis UEFA Konferencijų lygai – be Černycho

Bakingamo rūmų laiškas dėl karališkojo statuso nustebino princą Harry ir Meghan

Bosnija išsiunčia du Serbijos diplomatus dėl dalyvavimo karo nusikaltėlio laidotuvėse

Dėl planinio remonto savaitei bus atjungta „NordBalt“ jungtis

Šiaurės atsparumo forumas daugiausia dėmesio skirs praktiniam regiono pasirengimui krizėms

Iš Rusijos ir toliau nuteka kapitalas, „išgaravo“ 12,2 mlrd. JAV dolerių

Nuo savo rankomis klijuojamų stiklo paketų rūsyje iki šiuolaikiškos milijoninę apyvartą pasiekiančios gamyklos. Tokį kelią per tris dešimtmečius nuėjo šiaulietis verslininkas Rolandas Gabrielaitis, kuriam už socialiai atsakingą verslą, mecenatystę per Šiaulių miesto 790-ojo gimtadienio šventę bus įteiktos Garbės piliečio regalijos.

68 metų verslininkas papildė išskirtinės pagarbos sulaukusių miestiečių ir miestui nusipelniusių žmonių būrį – Šiaulių miesto taryba jau patvirtino jį 49-uoju garbės piliečiu. Regalijos verslininkui bus įteiktos per rugsėjo 10-ąją rengiamą šventę.

Baltijos šalyse vienos didžiausių stiklo konstrukcijų gamintojų įmonės „Bodesa“ įkūrėjui ir bendrovės „Bodesos langai“ akcininkui R. Gabrielaičiui šis titulas suteiktas už indėlį į viso regiono ekonomiką, socialiai atsakingo verslo kūrimą ir plėtojimą, kultūros, mokslo, sporto mecenatystę.

STRAIPSNIS TRUMPAI

• R. Gabrielaičiui suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas už indėlį į regiono ekonomiką, socialiai atsakingą verslą ir mecenatystę.
• Verslininko stiklo konstrukcijų gamybos įmonė „Bodesa“ išaugo iš smulkaus verslo rūsyje iki vienos didžiausių Baltijos šalyse.
• „Bodesai“ daug kainavo principingas sprendimas nepirkti stiklo iš baltarusių, bet galiausiai ES sankcijos buvo įvestos ir šiai Baltarusijos produkcijai.
• Milijoninį verslą užauginęs šiaulietis remia mokslą, sportą ir kultūrą, o darbuotojams moka sostinės vidurkiui prilygstančius atlyginimus.
• Per metus rekordiškai apyvartą ir pelną auginusi įmonė žada ir daugiau pokyčių: gamins didesnės pridėtinės vertės gaminius.

Pradžia – namo rūsyje

„Tauro“ televizorių gamykloje dirbęs radiotechnikos inžinierius ne iš karto ėmėsi stiklo paketų gamybos – atgavus Nepriklausomybę, šiaulietis kelerius metus turėjo alaus barą.

R. Gabrielaitis iš bičiulio išgirdo apie jo brolį, kuris sostinėje dirba stiklo paketų gamykloje. Šiaulietis dvejojo, į kokį verslą pasukti, todėl nutarė apsilankyti.

„Iš pradžių maniau, kad kalba eina apie stiklo blokelius, bet nuvažiavęs į Vilnių išvydau šiuolaikišką gamyklą su robotizuotu stiklo raižymo stalu. Pasakiau, kad tokį verslą pradėti tikrai reikia milijono“, – prisiminimais apie pirmus žingsnius 1996 m. dalijasi verslininkas.

Vis dėlto šiauliečiai nutarė surizikuoti ir už 600 litų nusipirko stiklo, rėmelių, vienkomponenčio užpildo ir, susikrovę į „Opel Kadett“, parsivežė pirmas žaliavas.

Iš jų namo rūsyje suklijavo pirmus stiklo paketus, kurie buvo sudėti į autoserviso pastato viršutinę dalį. Jie iki šiol neišmontuoti.

Vietoj valymo įrenginių – gamykla

Apyvarta ėmė augti po poros metų, kai šiauliečiai išsinuomojo ir įsikėlė į buvusias pašto patalpas Spindulio gatvėje.

Tačiau pirmasis didelis šuolis įvyko 2006 m., įmonei už 600 tūkst. litų įsigijus bankrutavusio mėsos kombinato valymo įrenginius ir šiuose nebaigtuose statyti pastatuose įsirengus gamybos cechą.

Toje pačioje vietoje įmonė tebedirba ir dabar, bet pastatai yra pasikeitę neatpažįstamai.

Kitas didelis šuolis įvyko po dešimtmečio, kai auganti „Bodesos“ įmonė gavo europinę paramą ir galėjo įsigyti šiuolaikiškiausios įrangos.

„Tada investicija siekė 7 mln. eurų, tai buvo stiprus žingsnis“, – pasakoja R. Gabrielaitis.

Pasiliko patarėjo pareigas

Užbaigus investicijų etapą, verslininkas nutarė kiek atsitraukti – įmonės valdymą patikėjo samdomam vadovui, o pats užėmė prezidento postą.

„Iš tikrųjų nevadovauju, nors į darbą atvažiuoju kasdien. Esu prezidentas, bet nenurodinėju, esu patarėjas, kurio neprivaloma klausyti“, – sako verslininkas.

Valandų valandas apie saugius paketus, šimtus stiklo rūšių, naujausias technologijas galintis kalbėti R. Gabrielaitis pripažįsta, kad beribis pasitikėjimas turėjo ir savo kainą.

Pernai pirmąsyk per gyvavimo istoriją įmonė įklimpo – metus baigė su 190 tūkst. eurų nuostolių. Todėl nuspręsta keisti vadovą ir pertvarkyti įmonės politiką.

„Pokyčiai ir metai kryptingo darbo davė rezultatą. Šiemet pirmą pusmetį pasiekta 10 mln. eurų apyvarta, gauta 790 tūkst. eurų pelno, – sako verslininkas. – Tikimės, kad iki metų pabaigos apyvarta padvigubės.“

Prisidėjo prie sankcijų Baltarusijai

R. Gabrielaitis neslepia, kad įmonės finansiniai rezultatai buvo suprastėję ne per vienus metus. Dalis kaltės tenka ir pačios bendrovės politikai nebepirkti baltarusiško stiklo.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sankcijos Baltarusijos stiklo gamykloms ilgai nebuvo taikomos. Todėl nemaža dalis rinkos dalyvių ir toliau pirko gerokai pigesnę baltarusišką produkciją.

Šiauliečiai nutarė principingai nutraukti ekonominius ryšius su Gomelio stiklo gamykla, bet netruko pastebėti, kad tokių stiklo apdirbimo pramonėje yra nedaug.

„Negaliu peikti direktoriaus už principingumą, už tai jį gerbiu. Dar svarsčiau, gal elgtis kaip ir kitiems, o pelną aukoti Ukrainai padedančioms organizacijoms“, – apie kilusį galvosūkį pasakoja apie du trečdalius produkcijos eksportuojančios įmonės įkūrėjas.

Galiausiai buvo kreiptasi į europarlamentarą Petrą Auštrevičių. Jis užpernai vasarą paskambino verslininkui ir pranešė, kad nuo spalio 1-osios įvestos sankcijos ir baltarusiškam stiklui.

Šio draudimo viena iniciatorių Šiaulių įmonė išsyk ėmė kvėpuoti lengviau, nes konkuruoti su kitais gamintojais vėl galėjo vienodomis sąlygomis.

Kryptis – į didesnę pridėtinę vertę

Šiauliečiai didžiąją dalį stiklo įsiveža iš Lenkijos gamintojų, o specifinių rūšių stiklo atsigabena iš Čekijos, Šveicarijos.

R. Gabrielaitis juokiasi, kad stiklo rūšis sunku būti išvardyti – vien įmonės sandėliuose yra per šimtą rūšių. Be to, nuolat pasirodo naujovių.

Viena jų – paukščiams apsaugoti skirtas stiklas. JAV jau privaloma nuo tam tikro aukščio į pastatus montuoti specialia technika sugręžiotus stiklus. Žmogaus akiai mikroskopinės skylutės sunkiai įžiūrimos, o paukščiai puikiai jas mato, todėl išvengia kliūties.

„Apskritai mūsų kryptis dabar – didesnės pridėtinės vertės produktai. Todėl svarstome, kad reikia peržiūrėti ir sutartis su esamais partneriais, užsakančiais įprastus nesudėtingus gaminius“, – sako verslininkas.

Remia ir mokslą, ir sportą, ir kultūrą

„Bodesos įkūrėjas kasmet dalį pelno skiria mieste veikiančioms mokslo įstaigoms, remia sportą, kultūros renginius.

Anksčiau bendrovė remdavo regbio klubą, dabar paramą skiria krepšinio, futbolo komandoms, prisideda prie miesto švenčių.

Atskirai remiami ir studentai – skiriama po kelias stipendijas tiek Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, tiek Šiaulių kolegijos studentams.

R. Gabrielaitis pripažįsta, kad didelės grąžos iš paramos mokslui neturi – stipendiją gavę studentai neįsidarbina: „Žinot, mums kalbininkų ar ekonomistų nelabai reikia. Bet įsivažiavom su tomis stipendijomis, nusistovėjo viskas, todėl ir paliekame tvirtinant biudžetą.“

Atlyginimų gairė – sostinėje

Dabar „Bodesos“ įmonėje dirba 146 darbuotojai, o atlyginimų vidurkis liepą siekė 3195 eurus. Tai – gerokai daugiau nei Šiaulių apskrityje mokama vidutinė alga.

„Buvome anksčiau ir didžiausią atlyginimą mokantis darbdavys. Mūsų orientyras – mokėti artimą sostinės vidurkiui algą“, – sako R. Gabrielaitis.

Pasak verslininko, per pastaruosius metus įvyko nemažai pokyčių, teko net ir sumažinti darbuotojų: „Dėl darbo specifikos dirbame trimis pamainomis, bet savaitgaliais į darbą einame tik esant išskirtinei būtinybei.“

Pasak įmonės įkūrėjo, didinamo atlyginimo ir darbo efektyvumo kreivės nesutampa, todėl ieškoma kitų skatinimo būdų. Buvo bandoma pirkti abonementus į baseiną, bet galimybe naudojosi vos keletas darbuotojų.

R. Gabrielaitį džiugina išaugęs saugos rodiklis – LRT.lt apsilankymo dieną gamykla skaičiavo 86 dieną be nelaimingų atsitikimų: „Baigiame išgyvendinti pasiteisinimą „skubėjau“, nes visada paklausiame, o kas vertė skubėti.“

Į darbą – su šypsena

Nuo 2018 m. į bendrovės prezidento postą pasitraukęs R. Gabrielaitis daug laiko skiria ir visuomeninėms veikloms.

Jis yra Šiaulių pramonininkų asociacijos, Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų valdymo organų narys, priklauso Šiaulių valstybinės kolegijos tarybai, dalyvauja Darbo ginčų komisijos veikloje.

Prieš 8 metus verslininkas buvo įvertintas už Šiaulių pramonininkų asociacijos įsteigta Chaimo Frenkelio vardo nominacija. Ji skirta už verslo pasiekimus, mecenatystę, visuomeninę veiklą.

Du sūnus turintis R. Gabrielaitis žino, kad nė vienas iš jų nenorėtų vadovauti įmonei. Vyresnysis po studijų pasiliko Vilniuje, o jaunesnysis dirba tėvo įkurtoje bendrovėje, bet jis patenkintas projektų vadovo pareigomis.

„Žinau, kad Kęstučiui jo darbas patinka. Man irgi patinka mano darbas, todėl į pensiją nesiruošiu. Kasdien į darbą išsiruošiu ir atvažiuoju su šypsena“, – sako 49-asis Šiaulių miesto garbės pilietis.

Naujausi, Skaitomiausi

• Naujausi
• Skaitomiausi

Dėl planinio remonto savaitei bus atjungta „NordBalt“ jungtis

Iš Rusijos ir toliau nuteka kapitalas, „išgaravo“ 12,2 mlrd. JAV dolerių

Budrys: jei rusiškų grūdų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių

LEA: fiksuotos elektros kainos planų tarifai per savaitę pakito nežymiai

Vokietijos „PreZero Automotive“ gavo leidimą įsigyti „Autorecycling Kempers“

Ministras: prireikus per Lietuvos pirmininkavimą ES „Brussels Airlines“ skraidins dažniau

SADM: vaikų dienos centrams šiemet papildomai skirta 1,3 mln. eurų

Ministras: muitas negali būti taikomas tranzitiniams grūdams iš Rusijos ir Baltarusijos

RRT atveria daugiau duomenų apie elektroninių ryšių ir pašto rinkas

Lietuvoje šiemet išduota beveik 17 proc. daugiau statybos leidimų

„Light Conversion“ vadovas: mūsų lazerio blyksnyje telpa atominės elektrinės galia

Estijos „Infortar“ perka „Litagrą“

Prieš naują tvarką – sujudimas Kauno savivaldybės įmonėse: keičiamos trys valdybos

Kritikuoja ESO kompensacijų tvarką: „Mažiau žmonių kreipsis dėl nuostolių atlyginimo“

Lazdijų merė: Kapčiamiesčio gyventojai susiduria su turto draudimo problemomis

Ministras: muitas negali būti taikomas tranzitiniams grūdams iš Rusijos ir Baltarusijos

Kuba teigia dėl JAV embargo patyrusi rekordinę ekonominę žalą

Latvija planuoja 300 proc. tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos

Ministras: prireikus per Lietuvos pirmininkavimą ES „Brussels Airlines“ skraidins dažniau

Darbuotojams siūloma mokėti metinę skatinamąją premiją